Menininkė Rasa Labinė bando atgaivi

Menininkė Rasa Labinė bando atgaivinti senąsias lietuviškas siūlų dažymo augalais tradicijas, kurios per pastarajį šimtmetį buvo prarastos.

Pasaulio paveldas

„Vienintelė gija, kuri mus vis dar sieja su prosenelių paveldu – margučiai“, – įsitikinusi Rasa Labinė. „Menas sau“ studijoje ji ne tik bando atkurti senąsias dažymo vietiniais augalais technologijas, bet ir šio meno paslapčių moko kitus. O tos paslaptys ne taip jau lengvai atsiskleidžia: rašytinių šaltinių, kuriuose būtų nuosekliai aprašyta technologija, neturime. Tik yra išlikę nuotrupų, kad daryta taip ar anaip. Seniausi liaudies drabužiai, kuriuos galima pačiupinėti muziejuose, yra XVIII a. pabaigos. Ankstesnių – tik skiautės. Tiesa, yra išlikę nemažai bajorų kostiumų, tačiau jie buvo dažyti atvežtiniais dažais. Laimei, dar yra močiučių, kurios šį tą prisimena. Ir, žinoma, galima pasinaudoti milžiniška pasaulio patirtimi.

Rasa sako, kad dažymas augalais – tai didžiulė bendra pasaulio tautų tradicija, paveldėta iš seniausių laikų. Skiriasi tik augalai. Bet ir mes, ir brazilai dažome žieve, ir mes, ir azijiečiai dažus išgauname iš šaknų. Tik Pietuose spalvos ryškesnės, nes augalams augti ten palankesnės sąlygos, juose susikaupia daugiau dažinių medžiagų. Matyt, todėl ten buvo populiaru marginti audinius įvairiais ornamentais, o mes tokios tradicijos neturime. Užtat mūsų moterys mokėjo ir iki šiol moka ornamentus išausti, išmegzti, išnerti. Audžiama iš lino ir vilnos, bet abu pluoštai – pilkšvai balti. „Liūdesys, – sakė menininkė ir pridūrė: Kad pasaulis būtų gražesnis, reikia spalvų.“

結果 (日本語) 2:

アーティストラサラビンは、前世紀にわたって失われた染色工場、古いリトアニアの伝統を復活させようとしている。世界遺産「我々はまだ偉大な-祖父母との遺産を持っている唯一のスレッド-卵、 -ラサラビンを確信し。アートスタジオは古いペンキ現地工場の技術を復元しようとしているだけでなく、芸術の秘密は他の人を教えて余裕。そして、それらの秘密はそう簡単には明らかにされない：現時点での技術を一貫して記述されている書かれたソースを、。断片のみがこれを行うには、生き残っまたはそのようにしています。博物館に触れることができる最古の民族服、十八世紀。終わり。前-ちょうどつかみます。確かに、そこに貴族の衣装の数が残ったが、それらは塗装し、塗料の運命。幸いなことに、何かが覚えている祖母があります。そして、もちろん、あなたが巨大なグローバルな経験を活用することができます。ケイトは、植物を描くことを言う -それは古代から継承された世界の伝統の巨大な共通の人々、です。それは植物のみが異なります。しかし、ブラジル人、塗料の皮、そして我々、アジア人と根から抽出した色素。植物がそこに有利な条件を成長し、より多くのベニバナ材料を蓄積するためだけ南で、色は、明るいました。どうやら、そのため、そこにさまざまな装飾品に人気が印刷された生地で、我々はそのような伝統を持っていません。代わりに、私たち女性が支払われており、まだ織飾りを支払う、ニット、ニット。灰色がかった白-リネン、ウール、両方の繊維で織ら。「 -悲しみは、アーティストは追加して、言った：世界はもっと美しくなるだろう、あなたは色を必要とすること。」