- Ten būna dar jautresnių akimirkų. Geriausi krepšinio žiūrovai yra Lietuvoje ir Japonijoje. Arenose vidutiniškai susirenka trys tūkstančiai žiūrovų ir nesvarbu, ar mūsų komanda laimėjo ar pralaimėjo, aš visada girdžiu skanduojant „Šireika“. Po paskutinių varžybų, kurias komanda pralaimėjo, publika stovėjo, plojo, dėkojo. Galiu pasakyt, kad mano širdis verkė ir gal viena kita ašara ištryško. Ten niekas nešvilpia, visi stovi, laukia, kol krepšininkai arčiausiai sėdinčius palies ir išeis. Lanksčiausi į visas puses, o kai išėjau į lauką, pasitiko minios žmonių. 50 metrų iki autobuso ėjau gal 20 min. Moterys verkė, siekė fotografuotis, o man, dideliam stambiam jaučiui, suspaudė širdį. Atrodo, esu kietas, bet esu labai jautrus. Mane tiek sujaudino, kad socialiniame tinkle parašiau komentarą, kad dar per mažai žiūrovams nusilenkiau. Privalėjau labiau nusilenkti – iki žemės. Atsisukęs žmonėms pasakiau, kad jie geriausi fanai pasaulyje.