Autorius yra vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, sociologijos pr翻訳 - Autorius yra vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, sociologijos pr日本語言う方法

Autorius yra vienas įtakingiausių š


Autorius yra vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, sociologijos profesorius, labai svarbių knygų bei šimtų straipsnių autorius, kuris ne kartą lankėsi Lietuvoje, yra paskelbtas VDU garbės profesoriumi.

Žmonijai teko patirti didžiausių XX amžiaus tragedijų: karų, Holokaustą, stalinizmą, Kuo išsiskiria dabartinė islamiškojo ekstremizmo grėsmė?

Politiškai motyvuotos žmogžudystės tiek pat senos kaip pati žmonija ir labai mažai vilties, kad jos kada nors išnyks. Smurtas yra nuolatinis žmonių tarpusavio konfliktų ir susipriešinimų palydovas. Tiesa, skirtingais laikotarpiais politinį atspalvį turinčių žmogžudysčių vykdytojai rinkosi skirtingus taikinius.

Prieš daugiau nei šimtą metų dažniausiai buvo taikomasi į politikus – tokius kaip Jeanas Jaures‘as, Aristide Briand, Abrahamas Lincolnas, kunigaikštis Ferdinandas ir daugybė kitų. Aukos priklausė skirtingoms ideologijoms, viskas priklausė nuo to, kas turi valdžią ir kas į ją pretenduoja ateityje. Tokių žmogžudysčių organizatoriai tikėjo, kad kurio nors politiko pašalinimas padės pakeisti esamą situaciją, padės kurti geresnę visuomenę.

2001 metų rugsėjo 11-ąją politinė žmogžudystė buvo nukreipta jau ne prieš konkrečius politikus, kurie esą yra atsakingi už kurio nors nusikaltimo įvykdymą, bet prieš instituciją, kuri simbolizavo ekonominę (Pasaulio prekybos centras) ar karinę (Pentagonas) galią. Tiesa, tai vis dar buvo politinis veiksmas.

Kalbant apie „Charlie Hebdo“ žmogžudžius, yra du specifiniai dalykai. Pirma, politiniai žmogžudžiai pasirinko aukomis gerai viešumoje matomus žiniasklaidos atstovus. Sąmoningai ar ne, žudikai parodė, kad šiandien didžiausią galią turi tie, kurie formuoja žmonių nuostatas, nuomones.

Antra, tai buvo suasmeninto keršto aktas. Rugsėjo 11 dieną politinis smurtas buvo „nuasmenintas“, o sausio 7 dienos žmogžudystė deinstitucionalizavo ir suasmenino terorą. Tai perėjimas nuo socialinės į individualią erdvę.

Labai daug pasakyta apie išpuolį: taip pat kelta versija, kad vyksta karas tarp krikščionių ir musulmonų, jog kovojama su žodžio laisve ir Paryžius pasirinktas kaip simbolinis Vakarų civilizacijos lopšys. Ką jūs manote?

Neabejotinai yra daugiau nei vienas veiksnys. Pavyzdžiui, svarbų vaidmenį vaidina pasaulio diasporizacija, kai tolimas ar kartais apsilankantis Kitas, dabar tampa mūsų kaimynu, ir mes vaikštome ta pačia gatve, į tas pačias valstybės institucijas, mūsų vaikai lanko tą pačią mokyklą. Kitoniškumo įsiliejimas į mūsų artimąją aplinką yra iššūkis. Mes neretai nežinome, ko tikėtis iš nepažįstamojo. Kitas dalykas, skirtingai nuo virtualaus pasaulio, kur galima paprasčiausiai išjungti nepatinkantį tinklalapį, tikrame pasaulyje nėra kaip „išvalyti“ tikrovės. Tai kuria nesaugumo jausmą.

Kaip mes reaguojame? Mano įsitikinimu, nesugebėjome suformuoti patenkinamos strategijos. Progresyviausia vadinama „multikultūrizmo“ strategija. Stanley Fishas siūlo skirti švelnųjį ir kietąjį multikultūrizmus.

Šiuo metu vyrauja švelnusis – tai dirbtinis žavėjimasis Kitu: etniniu valgiu, renginiais ir flirtavimas su viskuo, kas kitoniška. Tai ne kas kita kaip globalus vartotojiškumas. Simpatija, susižavėjimas, pripažinimas teisės būti šiuo atveju labai paviršutiniški. Švelniojo multikultūrizmo atstovai toleruoja Kitą, bet iš esmės nesidomi juo, nebando suprasti ir įvertinti jo vertybių. Nenuostabu, kad nesąmoningai daroma tai, kas žeidžia Kitą, niekina tai, kas jam šventa. Švelnusis multikultūristas negali suprasti ir pripažinti, kad Kitas gali branginti tai, kas jam pačiam atrodo niekniekiai. Visai tai sąlygojo kultūrinio įsielektrinimo situaciją, kai be socialinių įtampų dar didėja kultūrinės, kurios kaupiasi ir atrodo, kad mes gyvename minų lauke, kuris nežinia kada pradės sproginėti.

Radikali islamo ideologija ar struktūrinė nelygybė: kurie komponentai vaidina svarbiausią vaidmenį, stiprindami radikalizmo ir terorizmo suvešėjimą Europoje?

Kodėl suvedate radikalizmo ir terorizmo stiprėjimo Europoje klausimą į radikalią islamo teologiją? Michaelio Houllebecqo distopija pasakoja apie katastrofą, kai 2022 metų rinkimus Prancūzijoje laimi Mohamedas Ben Abbes, kuris įnirtingoje kovoje laimi prieš Marine Le Pen. Ši pora tikrai neatsitiktinė. Ar tokia pranašystė turi pagrindo? Taip gali nutikti, jei mes tik stebėsime tai, kas šiuo metu vyksta.

Sutikime, kad viltys, jog pavyks sumažinti socialinę nelygybę, užtikrinti visiems saviraišką laisvę, kuri siejama su demokratija, neišsipildė. Labai mažėja pasitikėjimas demokratija, kaip sistema, kuri gali spręsti sudėtingas socialines problemas. Kaip taikliai pažymi Pierre Rosanvallonas, valdžioje esantieji nebegali džiaugtis rinkėjų pasitikėjimu ir išsilaiko tik dėl to, kad oponentais dar labiau nepasitikima.

Visoje Europoje regime antidemokratines nuotaikas. Parodomieji smurto aktai yra tik vienas iš tokio politinio peizažo elementų. Alacho ar Mahometo priesakai tėra vienas iš šūkių, kurį naudoja tie, kurie jaučiasi žeminami ir išnaudojami. Deja, piktų, išsigandusių, nusivylusių žmonių skaičius šiandien tikrai įspūdingas.

Jūs laikotės etikos, kurioje akcentuojama, jog svarbu prisiimti asmeninę atsakomybę. Tai visiškai nepriimtina fundamentalizmui pozicija. Ar manote, kad individualistinė etika galėtų nugalėti fundamentalizmą?

Popiežius Pranciškus apaštaliniame paraginime Evangelium gaudi labai aiškiai akcentuoja, kad dabartinis kapitalizmas yra praradęs esminę moralinę dimensiją, trokšta tik pelno, tapo aklas žmogui. Tai išsamiausias atsakymas į tai, kas šiandien vyksta.

Kaip įsakymu „Nežudyk“ aiškiai brėžiama riba siekiant laiduoti žmogaus gyvybės vertę, lygiai taip šiandien turime tarti „ne“ išstūmimo ir nelygybės ekonomikai. Tokia ekonomika žudo. Neturėtų taip būti, kad akcijų kurso nuosmukis dviem taškais biržoje patraukia didelį dėmesį, o pagyvenusio benamio mirtis iš šalčio lieka nepastebėta. Tai – išstūmimas. Nevalia ilgiau toleruoti to, kad maistas išmetamas, kai kiti žmonės badauja. Tai – nelygybė. Šiandien viskas palenkta konkurencijos ir stipresniojo įstatymui, kai stipresnysis maitinasi išnaudodamas silpnesnįjį. Todėl didžiulės gyventojų masės jaučiasi išstumtos į pakraščius: neturi darbo, perspektyvos, išeities. Pats žmogus laikomas vartojimo gėrybe, kurią pasinaudojus galima išmesti. Atsirado „išmetimo“ kultūra, kuri netgi skatinama. Tai ne vien išnaudojimo ir engimo reiškinys, bet ir kai kas nauja: išstumiant iš pagrindų pakertama priklausomybė visuomenei, kurioje žmogus gyvena, tada jis atsiduria ne žemutiniame sluoksnyje, pakraštyje ar tarp bejėgių, bet apskritai už visuomenės ribų. Išstumtieji yra ne „išnaudojamieji“, bet atstumtieji, „atmatos“.”

Tikrai negalėčiau tiksliau apibūdinti situacijos.

Pokalbis yra sutrumpinta interviu, skelbto leidinyje „Corriera della Sera“ versija. Lietuviška publikacija parengta pagal interviu vertimą į anglų kalbą.

Parengė Andrius Navickas
0/5000
ソース言語: -
ターゲット言語: -
結果 (日本語) 1: [コピー]
コピーしました!
著者は現代、社会学の教授、非常に重要な書籍の最も影響力のある思想家の 1 つと訪れたが繰り返しリトアニア、著者の記事の何百もの大学で公開されている名誉教授。人類は 20 世紀の最も偉大な悲劇を苦しまなければならなかった: 戦争、ホロコースト、stalinizmą、イスラム過激主義の現在の脅威のリリースですか?政治的動機殺害年人類自体非常に少し期待して彼らはこれまで消え去るでしょう。暴力は、人々 と susipriešinimų の月の間、一定した対立です。真実は、異なるターゲットで殺人事件の加害者と政治的な意味合いの異なる時間帯です。100 年以上前だったほとんど政治家ジャン ジョレス、使って Aristide Briand、アブラハム Lincolnas、フェルディ ナント、および無数の他のテストなど。犠牲者は異なる ideologijoms に属していた、すべての人力があり、将来的にそれを目指す人に依存します。このような殺人事件の主催者は、どんな政治家の除去、現状を変える手助けになるよりよい社会を造るを助けると信じていた。2001 年 9 月 11 日、政治的な殺害がリダイレクトされて既に、特定の政治家に対してではなく人自身はどんな犯罪が経済 (世界貿易センター) または軍隊 (国防総省) 力を象徴する機関に対して履行を担当。True の場合、それはまだ政治行動をなかった。"チャーリー Hebdo"žmogžudžius として 2 つの特定の科目があります。最初に、viešumoje žmogžudžiai の政治的な犠牲者はよく見える報道関係者を選択しています。殺人者が今日示した意識的かどうか、その意見の人々 によって形をしている人に最大の電力。その一方で、検索、パーソナライズされた復讐の行為だった。9/11 の日、政治的暴力され、「客観的な」、deinstitucionalizavo を殺害した 1 月 7日日の日付とストライキを完了。これは、社会から個々 の領域への移行です。かなり攻撃について言った: バージョンで起こっている戦争で、クリスチャンとイスラム教徒、表現の自由、パリ西部文明の象徴的な発祥地として選ばれたとの戦いの間にも発生します。どう思いますか。確かに 1 つ以上の要因があります。たとえば、重要な役割はときに遠く、または世界で時々 apsilankantis diasporizacija が演じるほか、同じ学校になり、私たちの隣人、我々 vaikštome 機関では、同じ状態の同じ通り今子供たちに出席します。他者私達渡すシステム環境で挑戦。私たちしばしば nepažįstamojo から期待するもの知っていません。仮想世界では、単に現実の世界での nepatinkantį ウェブサイトを離れて回すことができるとは異なり、別のものは「クリーン」な現実。それは不安感を作成します。どのように反応ですか?私の信念は、我々 は満足のいく戦略形成を管理しなかったです。Progresyviausia"multikultūrizmo"戦略と呼ばれます。スタンリー ・ švelnųjį とオファーのハード multikultūrizmus の Fishas。現在、このお互いの人工を賞賛、švelnusis がある: 民族の食事、イベント、すべてどのようなクリーニングといちゃつきます。これは、グローバルな消費者よりも何よりです。愛する人が、この場合は非常に軽薄な権利の認識の魅力。他のソフトの multikultūrizmo の代表者は、許容される、しかし基本的に興味がない彼、しようとしませんを理解し、その値を評価します。無意識のうちに何かを他をおこらせることを彼に神聖なものを軽蔑する不思議ではないです。Niekniekiai 彼に Švelnusis multikultūristas を理解し、他の何を大切にできることを受け入れることができないと思われます。このすべては、サスペンスの sproginėti がこれをビルドする増加文化的な社会的な張力、それだけでなく文化 įsielektrinimo 我々 の起動時、地雷原に住んでいると思われる状況につながっています。根本的なイスラム教のイデオロギーまたは構造不平等: コンポーネントが再生重要な役割およびヨーロッパでテロと過激 suvešėjimą を強化?なぜ、過激を入力し、テロ プッシュ ヨーロッパで画期的なのイスラム教の神学の質問ですか?Michael Houllebecqo distopija 年のフランスの 2022年選挙勝 Mohamed ベン Abbes、どの įnirtingoje ・ ル ・ ペンに勝つにとき、災害について話しています。このカップルは、本当に neatsitiktinė です。かどうかそのような予言の理由があるか。我々 だけが現在起こってに従っている場合に起こります。希望を社会的な不平等を減らすこと民主主義にリンクされている自己表現のすべての自由を保証する同意は実現しなかった。複雑な社会的な問題に対処することができますシステムとしての民主主義で非常に減少の自信。して適切にノート、もはやそれらの Pierre Rosanvallonas 有権者の信頼を受けるし、反対者もより多くの不本意事実のためにだけ持続します。Antidemokratines 感情、ヨーロッパ全域の政体。暴力行為のデモは、政治的な風景の要素の 1 つ。Alacho または priesakai ムハンマドの屈辱と虐待を感じる人によって使用されるスローガンの 1 つです。残念ながら、悪、išsigandusių、絶望的な人々 は今日は本当に印象的な数。個人責任を取っての重要性を強調している倫理を尊重しています。これは fundamentalizmui の全く受け入れられない位置です。Individualistinė 倫理が原理主義の敗北することができるだろうと思いますか?教皇 Francis プロンプト apaštaliniame ガウディの福音は非常に明確に現在の資本主義は道徳的なディメンション、不安、利益のためだけの必須の部分をハイライトは、盲目の男になっていた。これは何が今日起こっている最も包括的な答えです。今日我々 は差し押さえや経済格差を"no"と言わなければならないのと同じように人間の生活の価値を確保するために明確に描画境界の「汝、殺すなかれ」を注文する方法。この経済は殺しています。それはいけません、証券取引所における株価の低下気付かれないままに寒さから 2 ポイント、およびそれ以上の年齢の benamio の死に大きな注目を集めています。これは、クラウディング アウトです。もはや他の人々 は飢えている時に、食べ物が事実を容認する必要はありません。これは不平等です。今日すべては傾斜する競争と stipresniojo、に関する法律は stipresnysis 餌 silpnesnįjį の利益に。したがって、周囲に存在するより人口の感じの巨大な質量: 動作しません、視点、ソース。人間は、自分自身を捨てることができます消費財、みなされます。さらに励まされるが、「排気」文化で登場しました。これは単なる搾取ではないし、現象が新機能のいくつかに対して: pakertama への依存からイジェクト公共、どこにフレームワークの人は、それから彼は公共の外側のため、bejėgių 間が一般で、テーブルの下の部分の端に自分自身を見つけます。Išstumtieji ではなく、"išnaudojamieji"'拒否' のけ者。」 Tikrai negalėčiau tiksliau apibūdinti situacijos. Pokalbis yra sutrumpinta interviu, skelbto leidinyje „Corriera della Sera“ versija. Lietuviška publikacija parengta pagal interviu vertimą į anglų kalbą.Parengė Andrius Navickas
翻訳されて、しばらくお待ちください..
結果 (日本語) 2:[コピー]
コピーしました!

Autorius yra vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, sociologijos profesorius, labai svarbių knygų bei šimtų straipsnių autorius, kuris ne kartą lankėsi Lietuvoje, yra paskelbtas VDU garbės profesoriumi.

Žmonijai teko patirti didžiausių XX amžiaus tragedijų: karų, Holokaustą, stalinizmą, Kuo išsiskiria dabartinė islamiškojo ekstremizmo grėsmė?

Politiškai motyvuotos žmogžudystės tiek pat senos kaip pati žmonija ir labai mažai vilties, kad jos kada nors išnyks. Smurtas yra nuolatinis žmonių tarpusavio konfliktų ir susipriešinimų palydovas. Tiesa, skirtingais laikotarpiais politinį atspalvį turinčių žmogžudysčių vykdytojai rinkosi skirtingus taikinius.

Prieš daugiau nei šimtą metų dažniausiai buvo taikomasi į politikus – tokius kaip Jeanas Jaures‘as, Aristide Briand, Abrahamas Lincolnas, kunigaikštis Ferdinandas ir daugybė kitų. Aukos priklausė skirtingoms ideologijoms, viskas priklausė nuo to, kas turi valdžią ir kas į ją pretenduoja ateityje. Tokių žmogžudysčių organizatoriai tikėjo, kad kurio nors politiko pašalinimas padės pakeisti esamą situaciją, padės kurti geresnę visuomenę.

2001 metų rugsėjo 11-ąją politinė žmogžudystė buvo nukreipta jau ne prieš konkrečius politikus, kurie esą yra atsakingi už kurio nors nusikaltimo įvykdymą, bet prieš instituciją, kuri simbolizavo ekonominę (Pasaulio prekybos centras) ar karinę (Pentagonas) galią. Tiesa, tai vis dar buvo politinis veiksmas.

Kalbant apie „Charlie Hebdo“ žmogžudžius, yra du specifiniai dalykai. Pirma, politiniai žmogžudžiai pasirinko aukomis gerai viešumoje matomus žiniasklaidos atstovus. Sąmoningai ar ne, žudikai parodė, kad šiandien didžiausią galią turi tie, kurie formuoja žmonių nuostatas, nuomones.

Antra, tai buvo suasmeninto keršto aktas. Rugsėjo 11 dieną politinis smurtas buvo „nuasmenintas“, o sausio 7 dienos žmogžudystė deinstitucionalizavo ir suasmenino terorą. Tai perėjimas nuo socialinės į individualią erdvę.

Labai daug pasakyta apie išpuolį: taip pat kelta versija, kad vyksta karas tarp krikščionių ir musulmonų, jog kovojama su žodžio laisve ir Paryžius pasirinktas kaip simbolinis Vakarų civilizacijos lopšys. Ką jūs manote?

Neabejotinai yra daugiau nei vienas veiksnys. Pavyzdžiui, svarbų vaidmenį vaidina pasaulio diasporizacija, kai tolimas ar kartais apsilankantis Kitas, dabar tampa mūsų kaimynu, ir mes vaikštome ta pačia gatve, į tas pačias valstybės institucijas, mūsų vaikai lanko tą pačią mokyklą. Kitoniškumo įsiliejimas į mūsų artimąją aplinką yra iššūkis. Mes neretai nežinome, ko tikėtis iš nepažįstamojo. Kitas dalykas, skirtingai nuo virtualaus pasaulio, kur galima paprasčiausiai išjungti nepatinkantį tinklalapį, tikrame pasaulyje nėra kaip „išvalyti“ tikrovės. Tai kuria nesaugumo jausmą.

Kaip mes reaguojame? Mano įsitikinimu, nesugebėjome suformuoti patenkinamos strategijos. Progresyviausia vadinama „multikultūrizmo“ strategija. Stanley Fishas siūlo skirti švelnųjį ir kietąjį multikultūrizmus.

Šiuo metu vyrauja švelnusis – tai dirbtinis žavėjimasis Kitu: etniniu valgiu, renginiais ir flirtavimas su viskuo, kas kitoniška. Tai ne kas kita kaip globalus vartotojiškumas. Simpatija, susižavėjimas, pripažinimas teisės būti šiuo atveju labai paviršutiniški. Švelniojo multikultūrizmo atstovai toleruoja Kitą, bet iš esmės nesidomi juo, nebando suprasti ir įvertinti jo vertybių. Nenuostabu, kad nesąmoningai daroma tai, kas žeidžia Kitą, niekina tai, kas jam šventa. Švelnusis multikultūristas negali suprasti ir pripažinti, kad Kitas gali branginti tai, kas jam pačiam atrodo niekniekiai. Visai tai sąlygojo kultūrinio įsielektrinimo situaciją, kai be socialinių įtampų dar didėja kultūrinės, kurios kaupiasi ir atrodo, kad mes gyvename minų lauke, kuris nežinia kada pradės sproginėti.

Radikali islamo ideologija ar struktūrinė nelygybė: kurie komponentai vaidina svarbiausią vaidmenį, stiprindami radikalizmo ir terorizmo suvešėjimą Europoje?

Kodėl suvedate radikalizmo ir terorizmo stiprėjimo Europoje klausimą į radikalią islamo teologiją? Michaelio Houllebecqo distopija pasakoja apie katastrofą, kai 2022 metų rinkimus Prancūzijoje laimi Mohamedas Ben Abbes, kuris įnirtingoje kovoje laimi prieš Marine Le Pen. Ši pora tikrai neatsitiktinė. Ar tokia pranašystė turi pagrindo? Taip gali nutikti, jei mes tik stebėsime tai, kas šiuo metu vyksta.

Sutikime, kad viltys, jog pavyks sumažinti socialinę nelygybę, užtikrinti visiems saviraišką laisvę, kuri siejama su demokratija, neišsipildė. Labai mažėja pasitikėjimas demokratija, kaip sistema, kuri gali spręsti sudėtingas socialines problemas. Kaip taikliai pažymi Pierre Rosanvallonas, valdžioje esantieji nebegali džiaugtis rinkėjų pasitikėjimu ir išsilaiko tik dėl to, kad oponentais dar labiau nepasitikima.

Visoje Europoje regime antidemokratines nuotaikas. Parodomieji smurto aktai yra tik vienas iš tokio politinio peizažo elementų. Alacho ar Mahometo priesakai tėra vienas iš šūkių, kurį naudoja tie, kurie jaučiasi žeminami ir išnaudojami. Deja, piktų, išsigandusių, nusivylusių žmonių skaičius šiandien tikrai įspūdingas.

Jūs laikotės etikos, kurioje akcentuojama, jog svarbu prisiimti asmeninę atsakomybę. Tai visiškai nepriimtina fundamentalizmui pozicija. Ar manote, kad individualistinė etika galėtų nugalėti fundamentalizmą?

Popiežius Pranciškus apaštaliniame paraginime Evangelium gaudi labai aiškiai akcentuoja, kad dabartinis kapitalizmas yra praradęs esminę moralinę dimensiją, trokšta tik pelno, tapo aklas žmogui. Tai išsamiausias atsakymas į tai, kas šiandien vyksta.

Kaip įsakymu „Nežudyk“ aiškiai brėžiama riba siekiant laiduoti žmogaus gyvybės vertę, lygiai taip šiandien turime tarti „ne“ išstūmimo ir nelygybės ekonomikai. Tokia ekonomika žudo. Neturėtų taip būti, kad akcijų kurso nuosmukis dviem taškais biržoje patraukia didelį dėmesį, o pagyvenusio benamio mirtis iš šalčio lieka nepastebėta. Tai – išstūmimas. Nevalia ilgiau toleruoti to, kad maistas išmetamas, kai kiti žmonės badauja. Tai – nelygybė. Šiandien viskas palenkta konkurencijos ir stipresniojo įstatymui, kai stipresnysis maitinasi išnaudodamas silpnesnįjį. Todėl didžiulės gyventojų masės jaučiasi išstumtos į pakraščius: neturi darbo, perspektyvos, išeities. Pats žmogus laikomas vartojimo gėrybe, kurią pasinaudojus galima išmesti. Atsirado „išmetimo“ kultūra, kuri netgi skatinama. Tai ne vien išnaudojimo ir engimo reiškinys, bet ir kai kas nauja: išstumiant iš pagrindų pakertama priklausomybė visuomenei, kurioje žmogus gyvena, tada jis atsiduria ne žemutiniame sluoksnyje, pakraštyje ar tarp bejėgių, bet apskritai už visuomenės ribų. Išstumtieji yra ne „išnaudojamieji“, bet atstumtieji, „atmatos“.”

Tikrai negalėčiau tiksliau apibūdinti situacijos.

Pokalbis yra sutrumpinta interviu, skelbto leidinyje „Corriera della Sera“ versija. Lietuviška publikacija parengta pagal interviu vertimą į anglų kalbą.

Parengė Andrius Navickas
翻訳されて、しばらくお待ちください..
 
他の言語
翻訳ツールのサポート: アイスランド語, アイルランド語, アゼルバイジャン語, アフリカーンス語, アムハラ語, アラビア語, アルバニア語, アルメニア語, イタリア語, イディッシュ語, イボ語, インドネシア語, ウイグル語, ウェールズ語, ウクライナ語, ウズベク語, ウルドゥ語, エストニア語, エスペラント語, オランダ語, オリヤ語, カザフ語, カタルーニャ語, カンナダ語, ガリシア語, キニヤルワンダ語, キルギス語, ギリシャ語, クメール語, クリンゴン, クルド語, クロアチア語, グジャラト語, コルシカ語, コーサ語, サモア語, ショナ語, シンド語, シンハラ語, ジャワ語, ジョージア(グルジア)語, スウェーデン語, スコットランド ゲール語, スペイン語, スロバキア語, スロベニア語, スワヒリ語, スンダ語, ズールー語, セブアノ語, セルビア語, ソト語, ソマリ語, タイ語, タガログ語, タジク語, タタール語, タミル語, チェコ語, チェワ語, テルグ語, デンマーク語, トルクメン語, トルコ語, ドイツ語, ネパール語, ノルウェー語, ハイチ語, ハウサ語, ハワイ語, ハンガリー語, バスク語, パシュト語, パンジャブ語, ヒンディー語, フィンランド語, フランス語, フリジア語, ブルガリア語, ヘブライ語, ベトナム語, ベラルーシ語, ベンガル語, ペルシャ語, ボスニア語, ポルトガル語, ポーランド語, マオリ語, マケドニア語, マラガシ語, マラヤーラム語, マラーティー語, マルタ語, マレー語, ミャンマー語, モンゴル語, モン語, ヨルバ語, ラオ語, ラテン語, ラトビア語, リトアニア語, ルクセンブルク語, ルーマニア語, ロシア語, 中国語, 日本語, 繁体字中国語, 英語, 言語を検出する, 韓国語, 言語翻訳.

Copyright ©2025 I Love Translation. All reserved.

E-mail: